Baldų pramonė ir toliau yra tarp šalies eksporto lyderių - ūkio ministro Petro
Čėsnos manymu, ji yra viena iš potencialiausių pramonės šakų, sugebėsiančių
išnaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Šiemet,
prognozuojama, šaka augs 15%.
Asociacijos "Lietuvos mediena" duomenimis, beveik visos baldų gamybos įmonės
itin sėkmingai baigė pirmąjį šių metų pusmetį - daugumos jų pardavimas augo
keliais milijonais litų. Ir toliau šios šakos lyderė yra koncerno SBA valdoma
AB "Klaipėdos baldai", kuri produkcijos pardavė už 51,4 mln. Lt. Bendra
koncerno baldų įmonių apyvarta siekė 131,6 mln. Lt ir 4,2% viršijo pernykštį
lygį. Pelningumo rodiklių koncerno vadovai neskelbia, tačiau tikina, kad
baldininkai dirba pelningai.
Klaipėdiškiams ant kulnų lipanti AB "Vilniaus baldai" apyvartą padidino 9,4% ir
pardavė produkcijos už 45,4 mln. Lt. Vilniečiai pirmąjį pusmetį uždirbo 28%
daugiau pelno nei tuo pačiu metu pernai, jis siekia 4,74 mln. Lt.
Penkias įmones iki liepos mėnesio vienijusi UAB "Baltijos baldų grupė" per
pusmetį pardavė produkcijos už 69 mln. Lt - 27,1 mln. Lt daugiau nei pernai.
Pelno rodiklių ši grupė taip pat neskelbia, tačiau vadovai pelno buvimo
neneigia.
Lyderių penketuke esanti Šiaulių AB "Venta" pusmečio apyvartą padidino 33,2% -
kėdžių ir stalų parduota už 37 mln. Lt. 2003 m. 26,4% pelno daugiau nei
užpernai gavusi įmonė pelną planuoja ir šiemet.
Įspūdingus rezultatus skaičiuoja ir viena iš virtuvinių baldų gamintojų "Vokė
III" - per pusmetį apyvartą ji padidino 30,8%, iki 8,25 mln. Lt, ir uždirbo
377.000 Lt ikimokestinio pelno. Tai - daugiau nei pusė šiemet suplanuotos
įmonės pelno sumos. Įmonės atstovai prognozuoja, kad planas gali būti viršytas,
nes baldžiai antrąjį pusmetį vadina sėkmingesniu nei pirmąjį. 2003 m. bendrovė
baigė su nuliniu pelnu.
Šaka - pelninga
Statistikos departamentas skelbia, kad pramonės sektoriaus pelningumas pirmąjį
šių metų ketvirtį siekė 3,9%. Palyginti su pernykščiu ketvirčiu, jis sumažėjo.
Apdirbamosios pramonės pelningumo rodikliai kur kas geresni - bendras šio
sektoriaus pelningumas buvo 20,7%. Baldų pramonės pelningumas sudarė 19,8%.
Imantas Lazdinis, "Lietuvos mediena" (LM) generalinis direktorius, teigia, kad
toks geras baldų pramonės rodiklis yra dėsningas - daugelis įmonių dirba pagal
naujas technologijas.
"Investuojama į pažangias technologijas, todėl iškart kyla pelningumas. Jos
didina našumą, mažina sąnaudas, dėl to įmonės gali geriau konkuruoti", -
aiškina p. Lazdinis.
Pasak jo, aktyviau eksportuoti pradeda ne tik pramonės galiūnai. Jei iš tam
tikros nišos išeina stambesnis rinkos dalyvis, jo vietą tuoj užima smulkesnis.
"Pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad eksportą sėkmingai didina ne tik
tradicinis lyderių dešimtukas, bet ir mažesnės įmonės, tarp jų - "Baldenis",
"Eliuda", "Fornestas". Aišku, jų pirkėjai nėra tokie stambūs kaip IKEA, tačiau
rinkų gamintojai randa", - sako p. Lazdinis. Palyginti nedidelė bendrovė
"Aukmergės baldai" eksportui gamina 95% produkcijos, "Baldai Jums" - 81%,
"Kagi" - 100%.
Pasak p. Lazdinio, mažesnės įmonės turi daugiau galimybių prekiauti ir vidaus
rinkoje - jos gali lanksčiau organizuoti gamybą, o didžiosioms parankesni
dideli vieno asortimento užsakymai. Jis mano, kad mažųjų bendrovių veikla itin
priklauso nuo vadovo organizacinių sugebėjimų.
Ekspertai tikina, kad Lietuvos medienos ir baldų pramonės produktyvumas,
palyginti su ES pramone, yra gerokai mažesnis, nors šalies įmonių pelningumo
rodiklis gana didelis.
Viktoras Majauskas, LM prezidentas, mato geras baldų pramonės vystymosi
tendencijas.
"Lietuvos firmos jau tapo Vakarų firmomis - jos jau turi ar gali gauti lėšų,
kurti bendras įmones Rytuose ir taip užimti ten pirmąsias vietas. Mes pažįstame
rusų mentalitetą, todėl mums ten tikrai bus lengviau prisitaikyti - kalbu apie
gamybą, prekybą, prekybos tinklų statymą. Tereikia sulaukti stabilesnės
padėties, ir lietuviai užgrius šios šalies rinkas - tokios tendencijos tarp
baldžių labai ryškios", - sako jis.
Pasak jo, lietuviai baldininkai užsienyje perka ne tik parduotuves, bet ir
firmas - vienos įrengimus vežasi į Lietuvą, kitos rengiasi gaminti net tokiose
išvystytose šalyse kaip Anglija, Vokietija, Belgija.
"Mes jau nebeišsitenkame vienoje erdvėje, išaugome iš lietuviškų rėmų.
Eksportuojame apie 90% produkcijos, nes vidaus rinka per maža. Užtat joje lieka
erdvės smulkesnėms įmonėms", - teigia LM vadovas.
Koziris - efektyvumas
Stambiosios baldų gamybos bendrovės ir toliau prisirišusios prie vieno
didžiausio pirkėjo - Švedijos koncerno IKEA. Vienos iš jų mėgina paskirstyti
riziką mažindamos šio pirkėjo užsakymų dalį - randa naujų pardavimų rinkų. VŽ
kalbinti įmonių vadovai teigia tikintys, kad IKEA nepasitrauks, ji neieškos
pigesnių gamintojų, o jei ir ieškos - tai dar labai negreitai.
Ričardas Kiaurakis, UAB "SBA baldų kompanija" generalinis direktorius, sako,
kad grupės įmonės IKEA parduoda 60% produkcijos. Grupė vienija "Klaipėdos
baldus", "Šilutės baldus", "Kauno baldus", "Karigę" ir "Akmeną".
"Mūsų įmonės turi dirbti efektyviai ir būti konkurencingos. Gamyba turi būti
maksimaliai efektyvi, nes konkurentų, gamintančių tai pačiai IKEA, turime ir
Vokietijoje, Švedijoje. Bet jei mes užtikrinsime efektyvią gamybą, niekur
užsakovai nepabėgs", - mano jis ir primena artėjančią gamintojų konkurenciją iš
Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.
Ponas Kiaurakis teigia, kad dėl IKEA lietuvių baldžiai darosi įdomūs ir kitoms
rinkoms - darbo su šiuo pirkėju patirtis padeda mažinti sąnaudas.
"Turime ambicingų planų, todėl iki 2009 m. grupės apyvarta gali siekti jau 0,5
mlrd. Lt. Tačiau reikia ir naujų sandorių, naujų klientų, sieksime išvystyti
kooperaciją grupėje. Bendrovė planuoja 20 mln. Lt metines investicijas ir į
įrangą, ir į plėtrą", - dėsto p. Kiaurakis.
Bendrovės vadovai žvalgosi ir po Rytų šalis neatmesdami galimybės, kad ten bus
vystoma baldų gamyba.
Statys fabriką Latvijoje
Apie 90% produkcijos IKEA parduodanti UAB "Baltijos baldų grupė" (BBG), prieš
gerą mėnesį Latvijoje įsigijusi pelningai dirbantį medžio drožlių plokščių
fabriką "Bolderaja", savo apyvartą šiemet tikisi padidinti iki 200 mln. Lt.
2003 m. ji buvo 100 mln. Lt. Plokštėmis bus aprūpinamos grupės įmonės, šios
deficitinės žaliavos žadėta tiekti ir Lietuvos rinkai.
Tačiau VŽ sužinojo, kad bendrovės savininkų planai kiek keičiasi - šalia
"Bolderaja" bus statomas baldų fabrikas, todėl minėtos žaliavos pardavimo
palnai Lietuvos rinkoje bus koreguojami.
"Jau pirkdami plokščių fabriką galvojome apie tokį fabriką - jis bus statomas
"Bolderaja" teritorijoje, nes ten yra daug nenaudojamo ploto, gera
infrastruktūra. Kam pardavinėti drožlių plokštes - jau geriau jas paversti
baldais", - sako Kęstutis Linkus, BBG generalinis direktorius ir vienas iš
savininkų.
BBG valdomos įmonės "Freda", "Dilikas", "Wood Team Production", "Lamelitas" ir
"Rokiruotė" pirmąjį pusmetį, pagal pardavimą, augo įspūdingai - jie didėjo apie
40%. Pagal apyvartą BBG atsilieka tik nuo "SBA baldų kompanijos".
2003 m. į naujas technologijas investavusi 7,5 mln. Lt šiemet bendrovė tam
skirs 17,7 mln. Lt. Siekdami didesnio įmonių pelningumo vadovai siekia
maksimaliai sumažinti gamybos sąnaudas.
"Be to, yra dar rinkos kaina - gal norėtume 100 Lt vertės stalą parduoti už 200
Lt, bet ar rasime pirkėją? Kai mūsų pridėtinę vertę bando "suvalgyti"
tiesioginės sąnaudos, kurioms verslininkai negali daryti įtakos - brangstanti
darbo jėga, elektra ar dujos - turime ieškoti atsvaros, derėtis su medžiagų
tiekėjais", - svarsto p. Linkus. Jis pritaria kolegoms, jog, norint išlaikyti
IKEA Lietuvoje, reikia efektyvinti gamybą.
Kryptis - Baltarusija
"O juk pradėję veikti 2001 m. pirkome visiškai merdinčias įmones. Dabar mūsų
apyvartos didelės, tačiau jas didinti nėra mūsų galutinis tikslas. Dabar jau
visos mūsų įmonės dirba pelningai", - teigia p. Linkus. Prieš 2 m. bankrutavusi
AB "Freda" 2003 m. jau uždirbo 4,5 mln. Lt grynojo pelno - tokių rezultatų
įmonei padėjo pasiekti IKEA užsakymai.
Spalio pradžioje turi pradėti veikti dar viena BBG įmonė Kaune "Monda" - ji
gamins dažytus baldus, kuriuos irgi pirks IKEA. Viso metinio BBG sandorio su
IKEA vertė - 12 mln. EUR.
BBG savininkai galvoja ir apie minkštųjų baldų gamybą, tačiau tai nebus daroma
Lietuvoje.
"Tyrėme rinką ir supratom, kad mums grėstų tai, kas ir tekstilininkams - gamyba
būtų per brangi. Neatrodo, kad padėtis stabilizuosis - darbo jėgos kaina
Lietuvoje turėtų augti. Žiūrint į tolesnę perspektyvą, manome, kad reikės
žengti į Rytus, pavyzdžiui, Baltarusiją. Ten dar nuo sovietinių laikų likę
labai geri baldžiai, pasižymintys geromis gamybos tradicijomis. Sovietmečiu jie
buvo net geresni nei Lietuvoje. Dabar Baltarusijoje mačiau ne vieną rimtą
privačią baldų kompaniją, kuri dirba moderniausiais įrengimais", - teigia p.
Linkus. Jis mano, kad baldų gamybos potencialas šioje kaimyninėje šalyje yra
gerokai didesnis nei Lietuvoje.
Pasak BBG vadovo, net "Lamelito" pirkimas buvo strategiškai apgalvotas
"Jis šalia Baltarusijos sienos - o čia daug medienos. Mums tai praverčia ir
dabar, ir žvelgiant į perspektyvą", - sako p. Linkus. Be to, pasak jo, ir
Šalčininkų rajone, kur veikia "Lamelitas", yra daugiau laisvesnes medienos,
todėl miškininkams naudingiau ją parduoti BBG, nei vežti į Klaipėdos uostą - o
ir dėl palankesnių kainų lengviau susitarti.
Plėsis į Rusiją
"Vilniaus baldai", ilgai didžiąją dalį produkcijos tiekusi tinklui IKEA, numatė
paskirstyti vieno pirkėjo riziką ir santykinai mažinti pardavimus šiam
koncernui, nors švedai ir liks stambiausi partneriai. Šio koncerno dalis,
anksčiau siekusi 93,5% VB pardavimo, birželį sumažėjo iki 77,5%.
Viktoras Majauskas, bendrovės generalinis direktorius, VŽ sakė, kad VB,
siekdama plėsti eksportą į naujas rinkas, rengia stambų projektą Rusijoje ir
numatė dvi ėjimo į šią šalį kryptis.
"Pirmiausia mes ten atidarysime atstovybę ir pradėsime pardavinėti savo
gaminius. Be to, dalyvausim konkursuose dėl baldų tiekimo statomiems objektams
Rusijoje, ypač Maskvoje. Baldai vienam dangoraižiui gali siekti pusę mėnesinės
apyvartos", - aiškina vadovas. Jis sako, kad rusai iki šiol atsimena Lietuvos
baldžius, kurie savo laiku apstatė garsiausius Maskvos pastatus, tarp jų -
Suvažiavimų rūmus Kremliuje. Pasak p. Majausko, šiuo atveju net importo muitai
nedaro įtakos verslui, nes baldai Rusijoje triskart brangesni.
"Tik svarbu rasti teisingus partnerius, kad atgautume pinigus už tiektą
produkciją", - sako jis.
Randa savo nišą
Šalia milžinų erdvės verslui randa ir mažesnės bendrovės.
UAB "Fornestas", gaminanti ąžuolinius baldus, eksportą šiemet padidino daugiau
nei 2,5 karto, iki 2 mln. Lt. Visi tokie baldai eksportuojami į Švediją bei
Angliją.
Andrius Grajauskas, bendrovės komercijos direktorius, sako, kad iki metų
pabaigos įmonė planuoja parduoti jų už 6 mln. Lt. Pernai apyvarta siekė 4,1
mln. Lt
"Didieji gamintojai mums nėra konkurentai - jie gamina pigius produktus ir
labai dideliais kiekiais. Todėl mūsų keliai lyg ir nesikerta. Tokie baldai
reikalauja daug rankų darbo, dėl jo jie pabrangsta. Vidaus rinkoje tokių baldų
dėl to ir neparduodame", - aiškina p. Grajauskas.
Pasak jo, įmonė dirba pelningai - pirmiausia dėl investicijų į naujas
technologijas.
"Be investicijų viskas iš karto sustotų. Investuojame viską, ką uždirbame. Taip
pat investuojame iš paskolų, naudojame lizingą. Šiemet investuosime apie 2 mln.
Lt", - sako komercijos direktorius. Ponas Grajauskas teigia, kad dabartiniai
įmonės pajėgumai yra išnaudojami, tačiau jie bus didinami, nes bus perkami dar
našesni įrengimai.
Nuo lentpjūvės verslo prieš keletą metų prie baldų gamybos perėjusi įmonė
planuoja atidaryti firmines parduotuves Vakarų Europoje.
Savo nišos ieško ir kitos smulkesnės baldų gamybos įmonės. Didina eksportą UAB
"Baldenis", nusistatęs tikslines Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės rinkas.
Ateityje ir ši įmonė planuoja dalį gamybos kelti į Rytus, modernizuoti gamybą
ir taip sumažinti sąnaudas.
UAB "Grafų baldai", gaminanti minkštuosius ir korpusinius baldus, prognozuodama
vidaus rinkoje didėsiančią konkurenciją didėjant importui iš ES šalių, stiprina
savo prekės ženklą ir orientuojasi į kokybės gerinimą.